braukšėti

braukšė́ti, braũkši, -ė́jo 1. intr. kalbėti niekus, tarškėti, barškėti: Geriau atsigulk ir pagulėk, nei ką braukšì Arm. Braũkši ir braũkši iš vientaro kap buza nedavirus Arm. 2. tr. šluostyti, valyti: Nieko žmogaus nebėr, o tokius langus braũkši, trina Sml.